BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Užupkė

Tai atsitiko vakar, o kol įdėsiu postą, gal jau bus užvakar. Mane įskaudino mano mylima vieta. Mano savaitgalio pusryčių vieta, kuri mane matė ir perbalusį, ir ištinusį, ir kokį tik nori. Kur mane suprasdavo, kai pirmam užsisakydavau mineralinio, antram – šviežiai spaustų apelsinų sulčių, o desertui – kavos.

Ketvirtadieni sugalvojome trise papietauti užupio picerijoje. Užsisakėme po dienos sriubą (vištienos ir daržovių) ir vieną didelę vegetarianą ant trijų.

Buvau nuoširdžiai įsimylėjęs čia krosnyje kepamą ciabattą. Net maistą rinkdavausi pagal tai, ar prie jo duoda duonos ar ne. Kartą visaip kaip bandžiau iškaulinti, kad parduotų kepaliuką išsinešimui. O dabar, jau kelintą kartą iš eilės, ji žalia, neiškepusi. Fu.

Į sriubą pridėjau druskos ir pipirų, kad ji būtų so so. Bet, tada pamačiau, kad tas skystimas  kaštuoja 6 Lt. Be skonio, su žalia duona ir 6 Lt.

Pica, ta pati, kurią esu išgyręs ir apdainavęs (krosnyje kepta kaip ne kaip), buvo sausa ir neišraiškinga. Baklažanai, cukinija, mocarela ir truputis pomidoro. Nieko, kas turėtų bent kokį išraiškingesnį skonį. Tik baklažano kartumas. Alyvuogių aliejus nepadėjo. Teko imtis heinz..

Skaudu. Nusprendžiau, kad geriau tegu ir lieka šita vieta savaitgalio pusryčiams. Pietums ir vakarienei nepatempia. Ir mergaitė nauja nesigaudo. Atneša prie tuščiais indais nukrauto dviviečio staliuko (prie kurio sėdim tryse) didelę picą ant medinio padėklo-ližės ir aaaaaaa, ką daryt?

Rodyk draugams

Valgis itself

Šitą postą pataisau kompiuteriu, nes kol sugebėjau normaliai prikabinti nuotrauką telefonu, gana ilgai prasiknisau. Turbūt reikia fotografuoti mažesne kokybe, nes kitaip jos labai didelės gaunasi ir išdarko html'ą.

Rodyk draugams

Moblogas

Darau pirma irasa telefonu. Ne itin patogu, bet uztat tiesiai is ivykio vietos.

Valgau filmavimo aiksteleje. Labai alkanas ir nepretenzingas dabar esu.

Rodyk draugams

maggi

Rimtai galvoju apie klonavimą. Klonavimą urmu. Nes taip smarkiai
nieko nespėju. Šiandien niekur neinu. O dar taip sutapo, kad kažkas
atnešė į ofisą išmėginti maggi chemijos. Paklūstu negailestingam
likimui ir valgau morkinę maggi karotiną. Pakelis į šitą panašus (čia
brokolina). Per sutaupytą laiką jau papostinau vakarykštę dieną.

Rodyk draugams

gourmet

Po darbo dar užsukau į Thai Gourmet, kur grankazino. Kažkaip norėjosi sriubytės ir įdomu buvo patikrinti, kaip jie ten daro tom kha gai. Ji visai ne aštri. Su grybais, bet ne pievagrybiais. Kažkokiomis kiniškomis kiaurabudėmis-kiaulabudėmis. Jaučiasi fish souce truputį, truputį citrinžolė. Bet imbiero nėra. Turbūt deda tą švelnesnę šaknį - galangą. Dar papuošta vyšniniu pomidoru. Skanu visai, tik metalinės litų monetos tarp dantų stringa. 23 Lt, bet to ir reikėjo tikėtis.

Visai pamiršęs buvau, kad praeitą kartą Tokyo užsisakiau nuolaidų kortelę. Tai vakar ją ir gavau. Tokią louis vuitton kopiją išmargintą. - 10 %. Vis šis tas. Dabar supratau, kad turbūt iš thai meniu galima užsisakinėti ir sėdint Tokyo. Tokyo žymiai šviesiau ir mažiau to las veginio kičo.

Rodyk draugams

kavinė-parduotuvė

Po to užsukom į kavinę-parduotuvę. Ten gavom kavos ir krepšelį su riešutais. Riešutai suklijuoti nekokiais klijais. Panašu į rududu iš skardinės. Bet kava skani ir vieta labai smagi. Daug šviesos ir tokios aukštos lubos, kad atrodo, jog patalpa didesnė į aukštį nei į plotį. Gal taip ir yra. Ir bufetas fainas. Ir bufetavos dvelkia nostalgija. Žodžiu ten pagauna toks tarybinės inteligencijos jausmas. Bet taip ir turi būti, juk kažkur už sienos filharmonija.

Rodyk draugams

Ibishh

Iki vakar niekad nevalgiau Ibish laundže. Po vakar niekad ir nevalgysiu. Gal prabangesni patiekalai ten ir tvarkoj, bet dienos pietūs suck big time. Vakar buvo agurkinė + troškinta jautiena ir daržovės. Sriuba kaip sriuba. Agurkinės nesugadinsi taip paprastai. Nežinau aišku, kiek ji dera prie MOET butelių sekcijoje, bet tai jau ne mano reikalas.

Kaip dienos pietų tai baisiai ilgai laukėm - apie 25 minutes. Prie agurkinės gavom ciabattos iš užvakar. Sausos ir neskanios. Pozityvusis aš man sakė: “Nu ir gerai, mažiau tešlos”. Tada atnešė antrą. Vaikiško (ir tokio vaiko, kuris nemėgsta valgyti iš principo) dydžio porcija didžiulėje lėkštėje. Mėsa skani, bet kas iš to, jei ten tik katino ašaros. Daržovių dalis prisvilintos, kita dalis kietos, neiškeptos. Bulvės gal virtos ir tada apkepintos. Ne, neapkepintos, bet prikepintos. Kai bandai atsipjauti gabalėlį, tai “priekepa” nesipjauna, o visa kita dalis trupa ir virsta košeliena.

Rodyk draugams

Skonis ir kvapas

Visą laiką kažkaip maniau, kad skonis ir kvapas – tai vieta, kur džigitai tempiasi mergeles pasimatymams, kai nori pasirodyti skoningi ir kvapnūs. Pats ten buvau tik gėręs arbatą ir graužęs sausainį. Mano manymu jie dar ten galėjo turėti kokio pyrago, bet ne daugiau. O pasirodo ten duoda ir valgyti, duh!

Bičiulis ir sako padavėjai: “Rusiško pyrago su kopūstais, keptų virtinių ir arbatinuką earl grey’jaus”. Tada atėjo mano eilė. Galva dar galvojo, ko čia kūnas norėtų, o liežiuvis jau porino: “man to paties.. ir puodelį”. Juk jei kažkas šalia turi visą arbatinuką, tai mažu pavaišins. Bet padavėja užbėgo mano klastai už akių – atnešė ne šiaip puodelį, o puodelį arbatos. Ir dar tokį didelį, kad gėriau per du kartus.  

Prie virtinių dar buvo galima rinktis padažą: grietinę arba uogienę. Bičiulis išsirinko abu, o aš nukopijavau ir tai. Padavėja tokia įdomi mergaitė be mimikos. Užstrigo, kaip kitam kolegai aiškino apie garnyrą prie vištos krūtinėlės: “Na gal garnyro reikėtų, kitaip ji ten vieniša ta višta bus..” Jos išraiška nesikeitė ir tada, kai paprašėm visiem 5 paskaičiuoti atskirai. Gal kokia budistė pasitaikė.

Atgal prie maisto. Iš pradžių gavom bandelių su sviestu, tada atnešė pyrago. Jis priminė mano močiutės pyragą. Kopūstai ne rauginti, o virti, truputis kiaušinio ir apibarstyta susmulkintom petražolėm. Virtiniai su abiem padažais irgi neblogi. Vieną gavau labiau soliariuminį, traškesnį tokį, o kitas buvo baltesnis. Nusprendžiau, kad vienas prie uogienės, kitas prie grietinės. Bet kuris kuriam nesupratau, tai viską sumaišiau. Skani ir uogienė. Tiršta tokia, su vyšniomis. Ir ne pernelyg saldi.

Jau išeinant vienas iš mūsų užrodė naują moną – “pepper mint ginger chew”. Koks tai kinietiškas kramtalas už 6.99 Lt. Dėžutė neprasta, o jos turiniui tiktų šūkis “if you chew it, it chews you back” – stiprus brudas. Prigriebiau vieną ir vėliau pavaišinau fotografą, tai vos nepaspringo vargšas.

Rodyk draugams

Užsisiūsiu lūpas stora surūdijusia adata ir kaproniniu siūlu

Dievaži. Negaliu pažiūrėti į maistą po vakar. Bet draugas ištempė į
miestą. Nuėjom į Grasą ir aš užsisakiau mineralinio. Po jo truputį
geriau pasidarė. Tada pabandžiau pomidorinę. Priminė maksimoj
pasirodžiusią butelinę gazpacho. Tik, kad šilta.

Po šitokios rūgštelės
dar gyviau tapo, tai nukniaukiau vieną vištos kulšelę iš draugo. Tada
pastovyniavom kokia 15 minučių, kol padavėja išsprendė maklę su su
sąskaita (ją kažkaip padalinus buvo, dalis grynais, dalis kortele.. ne
mano pagiringai galvai suprasti) ir patraukėm atgal į ofisą.

Rodyk draugams

Pranešimas spaudai

Dabar pasiteisinsiu kaip koks TEO, dėl kurio kaltės tik šiandien postinu vakar dienos patirtis. Vakar vakaras pasisuko taip, kad užkliuvau už vyno butelio toje pačioje Blusynėje. Taip užkliuvau, kad nė nepamenu kokį vyną ragavau. Pirmas butelis buvo itališkas “primitivo”..

Mea culpa mea culpa. Sekmadienį nueisiu į bažnyčią, o šiandien Dievas mane ir taip baudžia. Už tai vakar susipažinau ir su garsiakalbe Margarita (ji turi kažką itališko, arba taip mane paveikė itališkas vynas) ir su blusium, kuris iš tikro yra blusė. Dar sužinojau, kad Danisevičius (kur Woo kaba) vertas, kad žinočiau, kas jis toks. Išvada tokia: valgai, rašai blogą, apsijuoki ir mokaisi.

Rodyk draugams